Kaip elgtis ir vanotis vantomis pirtyje senoviškai

Prieš eidami vanotis, pirmiausia pasirūpinkite vieta kur galėtumėte palikti muilą ir plaušinę, o išsipėrę - pailsėti, nusiprausti, masažuotis. Pasistenkite pasirinkti suoliuką, kur šilta, grynas oras ir netraukia skersvėjai.


Suolą karštu vandeniu laistykite tol, kol gerai įšils. Tada vieną dubenį prisipilkite verdančio vandens, pamerkite vantas ir uždenkite kitu dubeniu. Per 10-15 min. vantos iššus. Dar svarbiau paruošti organizmą "susitikimui" su karštais garais - tai ypač turi atsiminti tie, kas ne iš karto prisitaiko prie karščio (naujokai, pagyvenusieji ir ne visai sveiki žmonės, kuriems nedraudžiama lankyti pirties). Jiems naudinga iš pradžių 2-3 min. pasimaudyti duše arba tiek pat laiko pamirkyti kojas karštoje vonelėje ir tik tada eiti į vanotuvę (antrą kartą einant į garinę, šitos procedūros kartoti nebereikia).


Tačiau visai pamiršau pasakyti, ką turite pasiimti, eidami į pirtį. Čia jums reikia: baltinių pakaitalo, vantos (geriausia turėti dvi), paklodės arba frotinio rankšluosčio (dar geriau - chalato), muilo arba šampūno, kepuraitės (užsimausite garinėje), mažų žirklučių nagams apkirpti, pemzos kojų padams patrinti, plaušinės, šukų, nedidelio frotinio rankšluosčio (moterys nieku gyvu negali šito pamiršti!) - jį pasikIosite garinėje ir patogiai sėdėsite, masažinio šepečio, termoso su arbata (žinoma, galite pasiimti ir sumuštinių, sulčių).


Daugelis atsineša ir maitinamujų kremų, medaus, druskos, geriamos sodos veido, rankų odai "pamaitinti", taip pat aromatinių aliejų, užpilų. O prisiekę pirtininkai nepamirš ir pirštinių (apsaugo plaštakas nuo karšto garo, vanta nesutrina puslių), šliurių (higienos sumetimais ir kad nedegtų padai).

 

Kaip pertis?

 

Pirties procedūrų paslapčių neišmanantis žmogus, paklaustas, ar moka vanotis, nemąstydamas atsakys: "O kokio čia reikia mokslo? Pasiperiu, išsimaudau ir viskas". Ne, viskas ne taip paprasta, jei norite iš pirties turėti naudos ir pajusti malonumą.
Pirties procedūrų menas - tai daugybė komponentų: optimalus karštis ir oro drėgnumas, kvapai garinėje, vantų paruošimas ir mokėjimas jomis naudotis, maudymasis duše, vonioje, vėsinimasis šaltame ore ir, žinoma, sumanus organizmo pripratimas prie aukštos temperatūros.


Akademikas V. Kaznačejevas įrodė, kad žmonės gana skirtingai reaguoja į termoprocedūras. Vieni greitai pasidaro atsparūs ir lengvai pakelia aukštą temperatūrą, o kiti pripranta pamažu. Todėl naujokams nedera sekti patyrusių "pirtininkų" pavyzdžiu, ilgai "kentėti" garinėje ir stengtis "padaryti kuo karštesnį garą".


Suomiai sako, kad garinė - pirties širdis. Ji reikalauja ypatingos priežiūros. Grindis ir plautus suomiai kruopščiai numazgoja karštu vandeniu ir išdžiovina, o vanotuvę gerai išvėdina. Mažoje vanotuvėje tai nesunku padaryti: išsimaudei ir tuoj susitvarkei. O visuomeninėse pirtyse, kur lankytojų srautas nenutrūksta visą dieną, tai padaryti sunkiau, tačiau būtina.


Jei įėję į garinę pajusitę ištižusių lapų sunkų kvapą, nepradėkite kaitintis: naudos bus maža. Vanotuvę reikia jau bent išvėdinti. Visiems lankytojams išėjus iš garines, reikia atidaryti langelį (o kur yra ventiliacija, įjungti ją 5-7 min.) ir duris, ir garinė puikiai vėdinsis. Po 8-10 min. ant akmenų jau galima pilstelėti aromatingų užpilų ir sukurti garinėje tokį klimatą, kokį norite.


O idealus garinės paruošimo kaitinimuisi variantas yra toks: visiems išėjus iš garinės, verdančiu vandeniu (kad neatvėstų patalpa) reikia numazgoti plautus, išplauti grindis, drėgnu skuduru nutrinti sienas, ypač jei jos koklinės. Po to ant akmenų negailint pilti verdančio vandens - šitaip "išvaromi" iš vanotuvės visokie kvapai, sušildoma ir išdžiovinama garinė. Po 10-12 min., nesmarkiai palaisčius akmenis verdančiu vandeniu su kvepiančiais užpilais, jau galima vanotis.


Geriausia pirtin eiti rytą. Pirties karštumėlio mėgėjai tai vadina "pirmuoju varymu". Bet ir rytą dažnai pirtyje jaučiamas per naktį susikaupęs šutnus, tvankus oras, taip pat dvokas miltelių, kuriais plovė vanotuvę vakar vakare, jau uždarius, o gerai neišvėdino. Tais "kvapais" lengvai atsikrasysite jau aprašytuoju būdu - išvėdinę ir gausiai karštu vandeniu palaistę akmenis.
Vandenį ir užpilus ant akmenų geriausia pylioti kaušu, kuriame pragręžta daugybė mažų skylučių: vanduo trykšta vienodai ir nepateks ant elektrinių šildymo įrenginių. Toks kaušas atstoja ir koštuvą - jame lieka lapai, žolės, dažnai naudojamos vanotuvėje aromatingam ir gydomajam garui. Jei pirtis pastatyta taip, kad ant akmenų iš viršaus vandens užpilti neįmanoma, naudojamas paprastas kaušas be skylučių, tik jis turėtų būti su ilga medine rankena, nes užpylus ant karštų akmenų vandens, garai gali nutvilkyti ranką.


Pasidaryti kaušą labai lengva. Paimkite konservų dėžutę (geriausiai 500 g), dugne išgręžkite 20-25 nedideles skylutes, iš šono pritvirtinkite ilgą rankeną, štai ir turite kaušą.

 

Garas pagal skonį

 

Beveik visose senose kaimo pirtyse oras būna grynas, čia nereikia naudotis sintetiniais dezodorantais ar parfumeriniais aliejais. Ir nėra ko stebėtis: kaimo pirtys medinės, o medis, kaip žinome, "kvėpuoja". Visuomeninių pirčių  vanotuvėse natūralus šviežias oras - retenybė. Taip yra ne dėl to, kad jose maudosi daug žmonių ir nesilaikoma higienos reikalavimų. Dabartinės garinės (ypač mažos, apšildomos elektrinėmis krosnimis) dažniausiai "užmūrytos" akmeniniuose ar gelžbetoniniuose "sarkofaguose", kartais, norint ilgiau išlaikyti aukštą temperatūrą, naudojama net speciali folijos izoliacija. Ventiliaciniai įrenginiai dažniausiai veikia blogai, o kartais ir visai jų nėra.


Jei maudėtės malkomis kūrenamoje pirtyje, turbūt pajutote būdingą malonią atmosferą. Ant sienų ir lubų nusėdantys suodžiai sugeria visus nemalonius kvapus, o medžio dūmuose yra fenolo, acto rūgšties ir fornaldehidų -  jie gaivina orą, jį daro malonų.
Garinėje gali būti tik medžio, vantos, malkų dūmų ir specialūs žolių, aliejų aromatai.


Lietuvoje per amžius žmonės mėgo pertis kvapniuose duonos garuose - tereikia girą atskiesti vandeniu ir šliukštelėti ant akmenų.


Taigi apie garą. Pirmiausia turime įsitikinti, kad vidutiniame vanotuvės aukštyje temperatūra ir oro drėgmė pakankama, nedegina ir nedžiovina viršutinių kvėpavimo takų.


Kad garas būtų ne tik kvapnus, bet ir naudingas, rekomenduojame tokias vandens ir aromatinių medžiagų proporcijas. Į 3 litrus karšto vandens įpilkite 50 g duonos giros ar alaus. Girą gali pakeisti arbatinis šaukštelis medaus ir gabalėlis cukraus rafinado. Persišaldžius tinka sausų, gerai pa kepintų garstyčių arbatinis šaukštelis arba 7-10 mentolo lašų. Kvapas bus malonus, jei į akmenims laistyti skirtą vandenį įpilsite pusę arbatinio šaukštelio eukalipto, kedro ar kėnio aliejaus. Nuostabiai "gardūs" garai pasidarys, vendenyje ištirpinus šaukštą natūraIios smulkiai maltos kavos.


Vanotuvėje nebus sudegusių aliejų ar kitų užpilų dvoko bei dūmų, jei  iki raudonumo įkaitusius akmenis truputį atvėsinsite švariu karštu vandeniu. Užpylę vandens su aliejais ar žolių, gėlių, vaisių ir t. t. užpilais, akmenis tuoj pat dar perliekite ir paprastu vandeniu. Tam reikia šiokių tokių įgūdžių.


Yra ir kitokių būdų. Sakysim, išpilame aliejų į indą plačiu kaklu ir pastatome ant grindų. Galima keliose vietose aliejais ištepti sienas palei grindis. Aromatas pakils lygiai po visą vanotuvę.


Kvėpinti vanotuvę galima ir taip: pušies, eglės, eukalipto, alyvų ar kitų augalų šakeles įmerkite į nelabai karštą vandenį ir palaikykite 8-10 min. lšėmę padėkite ant viršutinio plauto, o vandeniu, kuriame mirko šakelės, apšlakstykite lubas ir sienas. Jau po kelių minučių pajusite truputėlį svaiginantį kvapą.


Pirtyje naudojami eglės spyglių, liepos žiedų užpilai, jazminų, mėtų ir daugelio kitų augalų antpilai ir arbatos. O lndijos pirtyse uždegamos iš žolių supresuotos kvepiančios lazdelės - jų kvapai skatina atsipalaiduoti ir pailsėti.


Kaip jau sakyta, aromatai kelia nuotaiką, kaip ranka nuima susierzinimą, nuovargį. Kvėpavimo takais, pro išsiplėtusias odos poras į organizmą patenkančios naudingos medžiagos gerai veikia centrinę nervų sistemą, kartu pagerėja vidaus organų, ypač širdies ir kraujagyslių, veikla.


Daugelyje garstyčių rūšių yra medžiagų, be kurių žmogaus organizmas negali gyventi. Garstyčių garai labai naudingi esant drėgnam šaltam orui - tai apsisaugojimo nuo peršalimo priemonė. Urale tam pačiam tikslui naudoja krienų lapus.


Jei pajutote, kad koks nors užpiIas ar žolė jus erzina, arba išėjote iš vanotuvės prastai nusiteikęs, nepailsėjęs, darykite kitokį garą.


Nebandykite vienu kartu išmeginti visas aromatingas medžiagas, ir būkite atsargūs jas derindami: pasekmės - nenuspėjamos. Jei vis dėlto nekantraujate ir per vieną pėrimąsi norite "degustuoti" keletą aromatų, pirmiausia išbandykite pušies garus (jie puikiai šalina fizinį ir protinį nuovargį), po to pailsėkite, išvėdinkite garinę ir ruoškite kitokį garą. Taip galite išbandyti 3-4 "gardžius" ir gaivinančius kvapus.

 

Gydomieji garai

 

Augalų, vaisių, sėklų, šaknų gardūs kvapai nuo neatmenamų laikų buvo naudojami gydymui ir tonuso pakėlimui. Beveik visos tautos turėjo savų kvepiančių medžiagų odai ištepti ir įtrinti. lr šventovių žyniai naudodavo aromatingas medžiagas, siekdami kuo didesnio emocinio poveikio.


Garsus XVI a. prancūzų chirurgas Ambruazas Parė tvirtino, kad šalavijų ir rozmarino kvapai žadina ir stiprina gyvybines jėgas. Homeopatijos pradininkas S. Hanemanas sėkmingai gydė kvėpavimo susirgimus aromatizuoto oro procedūromis.


Rusijoje nuo seno pirtyse naudojamasi ne tik kvepiančiais, bet ir gydomaisiais garais. Žinomi nuo daugelio negandų gydančių garų receptai. Vėliau liaudies patirtį apibendrino ir išvystė specialistai medikai. Antai knygoje "Tikrasis kelias į sveikatą ir ilgaamžiškumą - rusiška garinė pirtis", išleistoje 1904 metais Maskvoje, rekomenduojama gydymo tikslais pirtyje, naudoti įvairiausius žoIių užpilus, balzamus...


Paruošti mielą širdžiai gydomąjį garą - nelengva. Reikia turėti patirties arba konsultuotis su specialistu. Deja, daugelis mokančių ruošti gerus garus slepia šio meno paslaptis. Vis dėlto šį tą žinome.


Spyglių ekstraktą, kaip raminančią priemonę, rekomenduojame sutrikus centrinei ir periferinei nervų sistemai, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp jų ir pradinių stadijų hipertonija, kai gydytojai nedraudžia lankyti pirties, taip pat pavargus fiziškai ir protiškai. Ekstraktas būna skystas ir briketų pavidalu. Jo galima nusipirkti vaistinėse.


Tarkime, jus vis kankina sausas kosulys ir greitai persišaldote. Atsiminkite, kad yra tokie "vaistai" - pirtis. Norėdami susitprinti bronchus ir plaučius, vaistinėje nusipirkite svilarožės (piliarožės), debesylo ar pan. Paruoštą užpilą nebūtina pilti ant krosnies akmenų, galima paprasčiausiai apšlakstyti pirties sienas.


Labai naudinga sienas ir lubas apšlakstyti šieno užpilu. Jei akmenys dar nelabai įkaitę, galima ir ant jų šliukštelėti. Šieno užpilo aromatas ramina sergančiuosius Bazedovo liga, kenčiančius nuo nervinių šierdies permušimų, nemigos ir kita.


Suslogavus, skaudant gerklei efektingiausia priemonė - karštame vandenyje iššutinta eukalipto vanta. Garinėje reikia ją prispausti prie veido ir 4-5 min. kvėpuoti nosimi - štai ir nosiaryklės inhaliacijos.


Graikiško riešuto lapai naudojami sergant šlapiuojančiomis odos Iigomis, niežais, dilgėline. Naudingas taip pat ramunėlių užpilas, tik sodo ramunės netinka: pirčiai reikia vaistinėse parduodamų ramunėlių - laukinių augalų, turinčių gydomųjų savybių.
Geri ir čiobrelių užpilo garai. Jei sunkiai užmiegate ar dažnai atsibundate, pabandykite apie 16-18 val. nueiti į pirtį ir išsiperti čiobrelių užpilo garuose. Įsitikinsite- miegas pasidarys gilus ir saldus. Šią procedūrą reikia atlikti reguliariai, kol būklė stabilizuosis. (Vėl noriu pasiremti senoliais: antai sIavai miegodavo ne ant pūkinių, o ant čiobrelių prikimštų pagalvių. Pasirodo, čiobreliuose yra kvepiančio eterinio aliejaus, gerai veikiančio centrus, "atsakingus" už miegą).


Saldžiam miegui prisišaukti galima naudoti ir snaputį (palergoniją) bei ramunėles. Dar Avicena rekomendavo uostyti ramunėles: "Ramunėlė - migdomoji priemonė. Pauostykite ją ką tik nuskintą, ir užmigsite". Nurimsite, geriau miegosite, jei 20-30 min. prieš miegą neilgai (6-8 min.)pabūsite mėtų ar apeIsinų aliejaus pirtyje.


Tačiau dažnai norime kaip tik atvirkštinio poveikio. Ir čia padės gydomųjų garų pirtis. Neseniai japonų fiziologai eksperimentais įrodė jazminų kvapas stimuliuoja galvos smegenų veiklą neblogiau už kofeiną. Tonizuoja ir levandos kvapas. Mes taip pat pastebėjome, kad skatinamai veikia kėnio aliejus -  tereikia truputį jo įpilti ir pašlakstyti pirties sienas bei akmenis. Ir nėra ko stebėtis: juk kėnio aliejų farmacijos pramonė naudoja nervų sistemą stimuliuojantiems vaistams.


Stipriai tonizuojančius aliejus ir užpilus reikia naudoti rytą, kai norite "pažadinti" organizmą. Žvalūs trokšta būti vairuotojai, lakūnai, budintys gydytojai, sportininkai prieš startą ir kitų specialybių žmonės.


Gydomiesiems aromatingiems garams pasidaryti galima naudoti vietnamietišką tepalą "Žvaigdutė". Štai jos panaudojimo variantai:


1) pirtyje 3-4 vietose pirštu patepkite ant sienų;
2)verdančio vandens stiklinėje ištirpinkite žirnio dydžio tepalo gabalėlį ir apšlakstykite vanotuvės sienas;
3) į 2 I karšto vandens įdėkite žirnio dydžio tepalo gabaIėlį, išmaišykite ir po truputį retkarčiais užpilkite ant krosnies akmenų, vis pamaišydami vandenį, nes tyrelė nusistoja paviršiuje.


Ši metodika tinka naudojantis ir visais kitais kvepiančiais tepalais.


Būna ir taip: virintu vandeniu atskiedėme paruoštą užpilą, šliukštelėjome ant akmenų, o vietoj kvapnaus garo siūbtelėjo akis griaužiantys dūmai. Pasirodo, ant akmenų pakliuvo užpilo naudoto augalo Iapų. Kad taip neatsitiktų, paimkite skiautę frotinės medžiagos, sulenkite, prikimškite žolių ar lapų, suvyniokite, suriškite ir, laikydami už siūlo, panardinkite į karštą vandenį. Po 15-20 min. aromatingajį ryšulėlį galite ištraukti. Užpilas paruoštas. Geriausiai tam tikslui pasisiūti maišelį.

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1