Pirties procedūros ir ritualai

Pertis reikia išmintingai.

Įvairiais būdais siekiant moksliškai ištirti, kaip geriau naudotis garine, kada pertis vanta, kiek kartų eiti į vanotuvę ir kiek laiko joje būti, kiek kartų per savaitę maudytis pirtyje ir t. t. Tiesa, žmonės nuo seno tai bando savo kailiu, klysdami ir kažką atrasdami sukūrė tokias metodikas, kurių galima tik pavydėti.


Pirties žinovai mielai sakydavo: vandens ant akmenų šliukštelėjus, garą reikia visur po lygiai paskleisti – naudokite vantą karščiui po garinę varinėti. O tada jau mikliai darbuokitės vanta, išplekšnokite visą kūną, tai šen, tai ten prispaudę palaikykite, o paskui ir vėl, pasimosuodami, kol kūnas įkais, kad vos pakęsite vantos prisilietimą. Po to apsipilkite šaltu vandenėliu - tik tada pajusite palengvėjimą ir tikrą palaimą. O tas, kas gerai išsipėrė, be baimės gali pulti upėn ar sniegan - apie slogą nė negalvokite!


Taip mokė senovėje. Dabar žinome, kad vantos "masažas" pagerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką, didina prakaitavimą, iš organizmo pašalina nereikalingus šlakus; geriau ima kvėpuoti oda. Visa tai padeda medžiagų apykaitai.


Vantos išskiria bakterijas naikinančius fitoncidus. Be to, eteriniai aliejai iš lapų ir šakelių patenka ant odos ir gerina joje medžiagų apykaitą, pakelia odos tonusą, didina gyvybingumą ir apsaugo nuo senėjimo. Oda po pėrimosi įgauną malonią spalvą.
Garinėje dažnai girdime, kaip draugas siūlo draugui paslaugą, o šis atsisako: "Ačiū, tegul Petriukas peria". Ne vienas pečiais gūžtelėsite: pamanykite, baisus čia mokslas - išperti! Bet kad kūnas gerai įkaistų ir garai nenutvilkytų, reikia įgūdžių.
Pertis geriausia dviese - paeiliui vienas kitą (10-15 min. pailsėjus prausykloje ar rūbinėje). Kaip jau sakyta, periamasis turi gulėti (ant plauto, suolo), tada kūną vienodai veikia oro temperatūra, nes ir geriausiai įrengtoje garinėje periantis stovint, temperatūros skirtumas galvos ir kojų lygyje bus maždaug 20°C. Tai kenkia bendrai termoreguliacijai, galva gali per daug įkaisti. Antra, gulint labiau atsipalaiduoja visos kūno dalys, raumenys, raiščiai, sąnariai. Be to, gulinčio žmogaus pulsas vidutiniškai 8-10 tvinksnių retesnis, vadinasi, širdies ir kraujagyslių sistemai tenka mažesnis krūvis. Tai ypač svarbu žinoti naujokams ar neseniai sirgusiems. Jei atsigulti nėra kur, perkitės sėdėdami, tik pasisienkite, kad kojos būtų tokiame pat aukštyje, kaip visas kūnas.
Dažnai tenka matyti, kaip besiperiantieji  vienas kitą tiesiog iškankina, o iš vantos lieka stagarai. Čia svarbiausia ne jėga, o išmanymas.


Pagal pageidaujamą karštį parinkę plautą, paguldykite porininką (klientą) ant pilvo, būtinai kojomis į krosnį, o galva ten, kur daugiau oro; rankos turi būti ištiestos palei kūną. Perti pradedama "glostinėjant". Pirmiausia dviem vantomis lengval perbraukite nuo pėdų iki galvos ir atgal. Tai daroma taip. Vantos prispaudžiamos prie pėdų, o po to iš lėto braukiama blauzdų raumenimis, šlaunimis, sėdmenimis, nugara iki kaklo. Atgal viena vanta braukiama vienu, kita - kitu šonu, dubeniu, šlaunimis ir blauzdų raumenimis iki pėdų. Taip "glostoma" 2-3 kartus. Po to vantas reikia kilstelėti į viršų, tartum pasigriebiant karštesnio oro, nuleisti ant juosmens ir ranka prispaudus palaikyti 2-3 sek. Tokie pat judesiai daromi menčių, kelio sąnarių srityje. Visas pratimų kompleksas kartojamas 3-4 kartus. Vantos būtinai turi liesti kūną. Jei garinėje oro temperatūra per didelė ir odai per karšta, vantomis reikia braukyti lėtai, nekeliant į viršų. Jei oda "dega", tą nemalonumą galima pašalinti ranka, o dar geriau vanta, pamirkius ją vėsiame vandenyje. Tokiu būdu vėsinant "glostymo" procedūra nenutrūksta, raumenys ir sąnariai gana gerai įkaista.


Jei vanotuvė teisingai paruošta, t. y, ir oro temperatūra, ir drėgmė optimali, vantų mirkyti nereikia, nes jomis nebegalėsite "pakaitinti" garų, be to, sulips šakelės, vantos pasidarys sunkios. Tokiomis vantomis sunku pertis. Sausa lengva vanta sugeria kūno prakaitą, garus ir geriau paskirsto plūstantį karštą orą po visą kūną.


Vantos kotas turėtų būti plonas, gerai apvyniotas bintu ar kita minkšta medžiaga. Šito nepaisant, net ir labai įdiržusiuose delnuose gali atsirasti vandeningos nuospaudos. Apsisaugoti galima ir pirštinėmis.
Antras pėrimosi etapas - čaižymas. Čaižoma greitai ir nestipriai vantų galais, iš pradžių lengvai padaigstoma nugara, po to - juosmuo, dubuo, blauzdų raumenys ir pėdos. Tam sugaištama apie 1 min. Ši procedūra baigiama "paglostymu", bet judesiai jau turi būti kur kas greitesni nei pirmiau. Šiai procedūrai taip pat skiriame 1 min.


Po to periamasis apsiverčia ant nugaros ir visos procedūros kartojamos. Paskui vėl verčiasi ant pilvo - 2 min. "glostoma" ir čaižoma. Tada jau galima imtis svarbiausios procedūros - plakimo ir vantos kompresų.


Vantą reikia kilstetėli į viršų (pagriebiant karščio) ir 2-3 kartus paplekšnoti nugaros raumenis, prispaudžiant vantą ranka, t. y. darant kompresą. Tokiu pat būdu dyžiamas juosmuo, sėdmenų raumenys, išorinė klubų dalis, blauzdos, pėdos. Kelių duobučių paprastai neplakame, nes jų oda labai jautri. Tik kai reikia iškaitinti kelio sąnarį, didinti jo elastingumą ar atstatant pažeistas funkcijas, prie jo prispaudžiama vanta, o koja spyruokliuojančiais judesiais atsargiai lenkiama, kol pėda paliečiamas dubuo. Toks kompresas labai naudingas traumuotoms vietoms, skaudantiems raumenims (po didelių fizinių krūvių), sergant radikulitu ir pan.


Po to vantos prispaudžiamos prie juosmens, viena braukiant į viršų, galvos link, kita žemyn, pėdų link. Šis pratimas vadinasi "pasitampymu" ir rekomenduojamas esant visokiems negalavimams kryžkaulio srityje. Pratimą reikia daryti 4-6 kartus ir baigti viso kūno "paglostymu".


Jeigu periatės antrą (trečia) kartą, procedūros kartojamos, bet pirmi du pratimai ("glostymas" ir čaižymas) turi būti trumpesni.
Pėrimąsi vantomis baigiame išsitrynimu: viena ranka (dažniausiai kaire) laikomas vantos kotas, o kitos rankos delnu, palengva spaudžiant lapuotą dalį, trinama nugara, juosmuo, dubens sritis ir t.t.


Liemenį galima trinti įvairiomis kryptimis, o rankas ir kojas - išilgai.
Jei po pėrimosi nesimasažuojate, tai masažuotis su vanta (plaktis ir trintis) reikia energingiau, ypač nugarą, juosmenį, krūtinę ir klubus, kelių ir pėdų sąnarius.
Prieš kiekvieną vanojimąsi garinėje būtina 15-30 min. pailsėti: 5-7 min. prausykloje, po to rūbinėje (gerai apsisiautus paklode - jausitės šiltai ir numesite svorį). Vanta pertis rekomenduojama ne daugiau kaip 2-3 kartus (atsitvelgiant į sveikatą, amžių, savijautą ir t. t.).
Jet pirtyje esate dviese ar trise, tai efektyviausias tarpusavio masažas. Na, o ką daryti, jei atėjote vienas? Puikiausiai galite išsiperti pats save.


Gulkitės ant nugaros ir pertis pradėkite nuo kojų. Pirmiausia "glostykitės" nuo pėdų iki dubens, braukydami vanta tai vieną, tai kitą koją ir iš viršaus, ir iš apačios. Taip darykite 3-4 kartus. Jei garinėje aukšta temperatūra, vantas judinkite lėtai, neatitraukdami nuo kūno. Jei norite padidinti karštį, nuo vienos kūno dalies ant kitos vantas pertraukite greičiau, vis jas kilstelėdami.
Toliau "glostykite" klubus, pilvą, krūtinę ir šonus (5-7 kartus). Po to 4-5 kartus su vanta perbraukite liemenį, pakelkite į viršų vieną ranką ir 4- 6 kartus braukite nuo plaštakos link peties sąnario (suprantama, viena vanta). Nugarą, krūtinę, dubens sritį galima pasiperti gulint ant šono, sėdint arba stovint. Kitas vanojimosi pratimas  - čaižymasis daromas tokia tvarka, kaip ir "glostymasis". Ant kojų, rankų ir dubens klubo sąnarių galima uždėti kompresus. Pėrimąsi reikia baigti lapuotąja vantos dalimi išsitrinant kūną.
Savarankiškas pėrimasis kai kuo yra pranašesnis už draugo pėrimą. Pirmiausia, lengviau galite pajusti, kaip stipriai pertis; antra, ėmus deginti, vantą tuoj galite perkelti į kitą vietą, o jei norite labiau įkaitinti kurią kūno dalį, galite padidinti karštį, nebijodami nudegti - puiki fizinė mankšta, kurios krūvį nesunku dozuoti.
Antrą (trečią) kartą einant į garinę būtinai reikia pertis vanta, bet galima ir pasičaižyti, jei jaučiate tokį norą (tik ne ilgiau kaip 4-5 min.). Dažniausiai pakartotinis čaižymasis būna lokalinis, t. y. dyžiamos tik tam tikros vietos, sakysim, periamas juosmuo, kelių sąnariai, plaštakos ir t. t.
Baigę pėrimosi procedūras, karštu vandeniu numazgokite plautus, iššluokite nukritusius lapus, išplaukite grindis.


O ar teisingai kvėpuojate garinėje ir iš jos išėję? Kvėpuoti reikia pro nosį. Tada į plaučius paklius jau gerokai atvėsęs oras. Per pertraukėles tarp vanojimosi ar po pirties išėjus į lauką taip pat reikia kvėpuoti pro nosį - oras geriau sušyla nei įkvėpiant pro burną.
Bet kartais garinėje reikia kvėpuoti tik pro burną, pavyzdžiui, sergant glandų uždegimu: jos geriau įkaista. Ypač sveika jei pirtyje yra gydomųjų garų.


Skaitydami knygą, kai kurie pirties mėgėjai pasakys: parašyta taip, tarsi autorius batų kartu su mumis pėręsis. Bet tikriausiai atsiras ir savaip besiperiančių. Ką gi, galbūt jie kritiškai įvertins savo metodiką ir papildys tuo, ką naudinga sužinojo.
Kuo pakeisti vantą? Sunku įsivaizduoti pirties mėgėją be vantos. Tačiau būna taip, kad žmogus nori pasiperti, bet vantos neturi. Ką daryti? Štai vienas būdas, kaip pertis be vantos.


Garinėje išsirinkite patogesnį plautą, pasitieskite paklodę ir vienu jos kraštu užsiklokite. Partneris paima paklodės kraštą, pakelia aukštyn ir, tarsi pagriebęs iš viršaus karšto oro, greitai nuleidžia. Tai daro 4-6 kartus, tada, paklode užklojęs gulintįjį, delnu trina nugarą, rankas, sėdmenis, klubus ir t. t. (bet ne ilgiau kaip pusę minutės). Šiuo savotišku masažu trinama oda, išviršinis raumenų sluoksnis, numušamas karštis, pašalinamas prakaitavimas. Po to masažuojamasis gulasi ant nugaros (visuomet reikia suktis į priešingą pusę nuo periančiojo, - tada paklodė nenuslinks nuo plauto). Tokiu pat būdu 2-4 kartus periama krūtinė.
Dažnai, išpėrus visą kūną, dar vanojamos atskiros kūno dalys. Pavyzdžiui, jei daugiau norima pavanoti nugarą, paklodė nuo kojų nutraukiama ir karštas oras "gaudomas ir dedamas" tik ant nugaros ir juosmens.
Pertis galima dar ir taip. Jei plautas viduryje garinės (taip dažnai būna miestų pirtyse), paklode uždengiamas visas kūnas, išskyrus galvą. Viršutiniai paklodės kraštai užkišami už pečių ir prilaikomi rankomis. Masažistas - pėrėjas atsistoja kojūgaly, kilnoja abu paklodės galus ir kaitina orą.


Tas pat daroma periamajam apsivertus ant nugaros. Paklodės ar rankšluosčio pagalba perti galima atskirai mentis, kelių sąnarius ir kita.


Ką daryti, jei neturite nė paklodės?
Paimkite 1-1,5 m. ilgio rankšluostį (geriausia frotinį), perlenkite ir rankšluosčio vidury padarykite kilpą. Jon įkiškite plaštaką ir suveržkite ant riešo sąnario. Tada tos pačios rankos plaštakas suimkite abu galus ir perkitės kaip paprasta vanta. Pasiplakus nugarą, ją sušildžius ir paruošus stipresniems smūgiams, rankšluosčiu galima ir masažuotis - trinti nugarą, dubenį, klubus, blauzdas ir t. t.

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1