Vanta – pirties karalienė

Jau senovės slavų gentys labai mėgo pertis beržinėmis, klevinėmis, ąžuolinėmis ir kitomis vantomis. Kaip buvo vertinamas tas paprotys, liudija išlikusios žinios, kad viena gentis kitai mokėjusi duoklę beržinėmis vantomis.  Neveltui senos rusų patarlės sako: "Pirtyje vanta - karalienė", "Pirtyje vanta brangesnė už pinigą".


Nors paprotys vanotis beržinėmis ar ąžuolinėmis vantomis atėjo iš senovės, dabar vantos nauda grindžiama chemijos, medicinos, fiziologijos mokslų stebėjimais ir išvadomis.  Ir šiandien vanta – neatskiriama drėgnosios pirties procedūros dalis.


Beržinė vanta. Senovėje vantos rišimas buvo labai rimtas darbas (ko, deja, nebegalima pasakyti dabar). Jas rišdavo po Sekminių (antroji birželio pusė) iki Žolinių (rugpjūčio vidurys). Tačiau sveikatai naudingiausios ir geriausios tos, kurias pjauna vasaros saulėgrįžos metu, kai beržo lapai visiškai subrendę.


Vantoms tinka ne visi beržai. Pjauti reikia tik plonas, ilgas, lanksčias, tankiais lapais apžėlusias ir nusvirusias šakeles.  Svyruoklių šakų lapeliai tvirtai laikosi, vanta net sausa būna "vikri" ir lengva, o karštame vandenyje gerai iššunta ir pasidaro minkšta. Iš sąžalyno vantų neriškite: čia naujos šakelės auga iš senų šaknų, stiebiasi į viršų, yra šiurkščios ir sausokos, o lapai gysloti, su trumpais ir smulkiais koteliais. Ir sudžiovinta tokia vanta niekam tikusi - sunki, aštri, ilgai šunta, lapai greit nubyra, limpa prie nuogo kūno. Anksčiau žmonės apie vantas gerai nusimanė, vertino įvairias jų rūšis.  Bet geriausios visada buvo beržinės.  Siūlome ir jums pasiruošti beržinių vantų (nepamirškite - nuo birželio pradžios iki rugpjūčio vidurio). Chemiškai ištyrus beržo lapus paaiškėjo, kad juose yra eterinio aliejaus, raugų, vitamino C, provitamino A.  Ne atsitiktinai žmonių, vieną du kartus per savaitę besiperiančių beržine vanta, oda elastinga, lygi ir patrauklios spalvos.


Ąžuolinė vanta. Nedaug medžių taip mylimi ir graibstomi kaip ąžuolas. Senovės graikai, romėnai, o ir slavai, lietuviai savo istorijos apyaušryje garbino šį galingą medį, manė jį turint stebuklingos galios. Antai buvo tikima, kad gyvendamas prie ąžuolo nepasensi, o ąžuolinis namas apsaugos nuo piktų dvasių. Apie ąžuolą sukurta daug legendų, pasakų, padavimų, dainų.
Ąžuolo lapuose yra daug rauginimo medžiagų. Ąžuolo nuovirais gydomos kai kurios odos ligos, stabdomas kojų prakaitavimas.  Daugelį amžių ąžuolo vanta naudojama ir pėrimuisi ir gydymuisi. Ąžuolo vantas reikia rišti rugpjūtyje.

 

Jei aplinkui neauga nei ąžuolai, nei beržai, vantas galite rišti iš kitų plačialapių medžių – klevo, riešutmedžio, lauro, kalnų uosio ir t. t.


Eukulipto vanta dažniausai naudojama Kaukaze. Ji pranašesnė už kitas tuo, kad eukalipto lapuose yra 1-3 proc. eterinio aliejaus, turinčio daugybę gydomųjų savybių. Bet šios rūšies vanta turi ir trūkumų: šakelės labai plonos, lanksčios, o lapai - ilgi. Periantis tokią vantą sunku "valdyti", nes reikia plačiai užsimoti: tai reikalauja papildomų jėgų, o pirtyje jėgas reikia tausoti. Be to, eukalipto vanta beveik neįmanoma išsitrinti kūno.
Geriausia eukalipto vanta, paruošta rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. O jei iš eukalipto lapų norite pasigaminti gydomojo ekstrakto, jų prisirinkite lapkričio - gruodžio mėnesiais. Eukalipto užpilas ir aliejus pirtyje naudojamas kaip antiseptikas sergant gerklų, trachėjos, bronchų ligomis. Po pirties galima išsitrinti eukalipto aliejaus mišiniu (sergant neuralgija, raumenų uždegimu, taip pat gydant sutrenktus, išnarintus ar geliančius sąnarius).
"Tikri" pirčių mėgėjai labai mėgsta kombinuotas vantas: prie beržinių ir ąžuolinių šakelių prideda 3-4 eukalipto šakeles, arba ąžuolines sumaišo su beržinėmis, prie beržinių prideda 2-3 pelyno stiebus, serbento šakelę ir pan.


Dilgėlių vanta. Šią kvapnią vantą pirties mėgėjai taip pat labai vertina. Nežinantys vanojimosi paslapčių pasakys: "Kaip galima pertis svilinančiomis dilgelėmis?! Tik ranka paliesk, ir neišmanai kur dėtis. O čia - nuogam plaktis..."
Svarbu žinoti, kaip paruošti dilgėlių vantą. Tai gydanti vanta. Ypač naudinga sergantiems reumatu ir tiems, kuriems dažnokai skauda  juosmenį, laužo sąnarius. Nuolat periantis dilgėlių vanta, nukrenta kraujo spaudimas, atslūgsta nervinė įtampa. Tačiau jei norite stipriai "įkaitinti kūną", smarkiai išsiperti,  tokia vanta netiks. Ji iš karto "išskys".
Dilgėlių vanta rišama nedidelė, 5-7 šakelių. Prieš plakdamiesi, 2-4 min. palaikykite karštame, po to 3-4 min. šaltame vandenyje: išsipėrę galite ir išsitrinti. Kai kūnas ims "degti", nusimaudykite karštu dušu.
Jei norite, kad dilgėlės "degintų" (tokią vantą mėgsta pagyvenę žmonės, kurių oda nebejautri), arba geidžiate įkaitinti juosmenį, tarpumentes, kojų padus, dilgėlių vantą 1 min palaikykite karštame vandenyje ir perkitės, prieš tai 4-5 min pabuvę garinėje. Geriausiai iš pradžių 2-3 min pasiperti beržine ar ąžuoline vanta, o tada jau 2-3 min. dilgėline. Dilgėlių vanta pertis reikia lengvai, bet ir labai negailint odos, tada ir efektas bus didesnis.


Spygliuočių vanta. Tokią vantą 10 min. reikia mirkyti labai karštame vandenyje. Kai tik suminkštės, galite pertis. Bet atsiminkite, kad pirmą kartą įėjus į garinę, spygliuočių vanta nesiperiama – galite susižaloti odą. Kai oda gerai sušils, pasidarys elastinga, tuomet perkitės į sveikatą! Spygliuočių vanta nepatartina naudotis tiems, kurių oda labai švelni. Šitokia vanta švelnių kūno vietų (pilvo, vidinių šlaunų pusių, apskritai neperkite.) Keletą spygliuočių šakelių galite pridėti prie beržinės ar ąžuolinės vantos.
Kaip vantą šutinti. Prieš pradėdami vanotis, paruoškite vantą (geriau dvi). Nepamirškite: jei vanta šviežia (ką tik surišta ar truputį padžiovinta), iš anksto šutinti nereikia. Iššutinta šviežia vanta ištęžta, tampa sunki, greitai įkaista, ir oda neištveria deginimo.
Sausą vantą, laiku surištą ir normalioje temperatūroje bei drėgmėje laikytą, 15-20 min. reikia palaikyti šaltame, o tada 1-2 min. karštame vandenyje, arba 10-15 val. prieš maudymasi suvilgyti šaltu ar drungnu vandeniu ir susukti į šlapią skudurą (galima nakčiai pamerkti į šilto vandens kibirą). Šitaip paruoštos vantos prieš vanojimąsi taip pat nebereikia šutinti. Jeigu darysite taip, kaip čia aprašyta, vanta visada bus pakankamai kvapni, minkšta, lapai nebyrės ir jos užtenks 2-3 pirtim (žinoma, jeigu teisingai naudosite vanotuvėje ir tinkamai laikysite po pirties).


Po vantos šutinimo vanduo pasidaro tamsus, savo spalva primenantis žaliąją arbatą. Šiuo užpilu, atskiedus verdančiu vandeniu, laistomi akmenys ar sienos. Garinėje maloniai pakvimpa. Po visų pirties procedūrų tuo pačiu užpilu sveika išsiplauti galvą (stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas).
O ką daryti, jei nėra kada laikytis teisingos "technologijos", bet vanta perdžiūvusi? Juk nebėgsite iš pirties neššsipėrę! lr tokiu atveju yra išeitis. Suvilgykite vantą karštu vandeniu ir sukinėdami bei purtydami (kad neužsidegtų) 1-3 sek, palaikykite virš karštų akmenų. Vanduo lašės ir virs garais, puikiai iššutins net ir pačią sausiausią vantą. Šią procedūrą pakartokite 2- 3 kartus per 1-2 min. Reikia atidžiai stebėti, kad ant akmenų nenubyrėtų lapai: jiems ėmus degti, teks kvėpuoti svilėsiais. Be to, būkite labai atsargūs - galite nusideginti rankas.
Blogai iššutinta vanta garinėje (o po garinės - ir prausykloje) trintis nevertėtų. Pirma, aštriomis šakelėmis galima susižaloti odą - pirtyje ji tapo labai jautri. Antra, blogai iššutusios vantos šakelės lūžinėja, o lapai byra. Antrajam pėrimuisi tokia vanta taip pat nebetinka. Tai ypač pasakytina apie ąžuolines vantas, kurios dažniausiai būna šiurkščios ir trapios, išskyrus tik jaunas šakeles.

Kontaktai

 

UAB "ELUCIDA" Pirčių pasaulis

Kaunas Draugystės g 19.
Vilnius Žirmūnų g. 68,

Tel. 865761711 Kaunas
Tel. 865750074 Vilnius
El. paštas: kaunas@pirciupasaulis.lt
vilnius@pirciupasaulis.lt

 

 
UA-72377765-1