Suomiai maudosi saunoje. Nuo senovės jie laikė sauną turint stebuklingų savybių, joje gydydavo ligonius, manė, kad pirtis turi magiškos galios. Suomiškai pirčiai daugiau kaip du tūkstančiai metų, ji paplitusi ir kaimyninėse šalyse. Saunų (sauso oro pirčių) ypač pagausėjo XX a. pradžioje. Suomiška pirtis tobula: viskas čia turi būti malonu ir džiuginti akį, kad nusimaudęs jaustumeisi puikiai. Čia draudžiama triukšmauti, šūkauti, plūstis (negallma visiškai atsipalaiduoti).

Suomija, kurioje gyvena apie 5 milijonus žmonių, didžiuojasi turinti per milijoną saunų. Pirčių šioje šalyje yra daugiau negu automobilių. Saunų yra viešųjų ir privačių, bendrų daugiabučiuose namuose ir įrengtų kiekviename gyvenamajame bIoke, viešbutyje, plaukimo baseine, įstaigoje (personalui ir Iankytojams). Kai suomis nusprendžia turėti namą, vasarnamį ar namelį kaime, pirmiausia stato pirtį.

Pirtyje yra speciali krosnelė, ant kurios sudėtas karštų akmenų sluoksnis. Juos šlakstant vandeniu, kyla garas, kuris greitai išnyksta. Nuo garo greičiau prakaituojama, tačiau, kadangi drėgmės palyginti maža, karštis būna malonesnis. Norint daugiau prakaituoti, periamasi beržine lapuota šluotele—vanta.

Daugumai suomių tinkarniausia yra 80-100°C temperatūra. Saunaje ne vieta varžytis, kas gali pa-kelti aukštesnę temperatūrą ar karštesnį garą. Aukštoje temperatūroje kūno paviršiuje ir aplinkoje žūva mikroorganizmai, oras pasidaro beveik steriIus. Organizmas neperkaista, nes gausiai išsiskiria prakaitas, kuris, lengvai garuodamas, kūno šiltumą atiduoda aplinkai. Po 20-30 minučių ne tik odos, bet ir kūno temperatūra pakyla iki 38-39°C. Tokia temperatūra nepavojinga, greičiau yra atvirkščiai, nes organizmas mobilizuoja rezervines jėgas, suaktyvėja medžiagų ir energijos apykaita. Kiek pakyla kraujo spaudimas, padažnėja pulsas, suaktyvėja širdies veikla (panašiai kaip ir garinėje pirtyje).
Tikrai suomiškai pirčiai būdIngos ir šalto vandens procedūros. Po pirties karščio malonus būna vėsus ežero, baseino vanduo, šaltas dušas. Protinga karščio ir šalčio kaita gerai veikia fiziologiškai. Nuo šalto vandens susiaurėja kraujagystės, iš kūno paviršiaus kraujas suteka į vidaus organus, širdį. Nuo šalto (kartais ledinio) vandens jaučiamas malonus šilumos plūsmas, kūną tarsi „adatėlėmis varstytų". Tuoj pat iš širdies į periferiją ateina nauja kraujo banga — kraujagyslės vėl išsiplečia. Iš šalto vandens — vėl į saunos karštį. Protingai naudojantis sauna, palyginti greitai sustiprėja kraujo apytakos funkcija, pagerėja taip pat širdies bei raumenų darbas, nelieka nuovargio. Tačiau kai oro temperatūra 120-150°C, gali apdegti kvėpavimo takų (trachėjos, bronchų, plaučių alveolių) epitelis. Pakilus oro temperatūrai bei padidėjus drėgmei, lėčiau prakaituojama.

Atėjęs į sauną, žmogus turi pamiršti skubėjimą, rūpesčius, pajusti malonumą. Suomiai sako: „sauna stiprina ir širdį, ir dvasią", „moterys gražiausiai atrodo, praėjus valandai po saunos".

Kaip maudomasi saunoje? Pirmiausia einama į vanotuvę. Gerokal pasikaitinus, išprakaitavus, tin-ka dušas, baseinas arba vėsus persirengimo kambarys. Grįžus dar pasikaitinama ir po to maudomasi šiltame vandenyje, prausiamasi su muilu ir šepečiu ar plaušine. Suomiška sauso oro pirtis — sauna — mūsų šalyje labai populiari.

Kuo skiriasi paprastos garinės pirtys nuo suomiškų? Paprastose pirtyse oro temperatūra būna 40-60°C, santykinis oro drėgnumas 80-100%, o saunaje— atitinkamai 70-100°C ir 5-15%. Sauso oro pirtyje daug greičiau prakaituojama. Sausame ore prakaitas greitai garuoja, todėl neperkaistama. Išprakaitavus išsimaudoma vandens baseine ar apsiplaunama po dušu, atsivėsinama. Sauso oro pirtyje, be garinės, turi būti ir pagalbinės patalpos — nusirengimo, dušo, poilsio kambartai. Garinė paprastai būna 18-25 m3. Joje sukalami 2-3 mediniai suolai — plautai. Durys turi lengvai atsiverti išorėn, be automatinių įtaisų, kad prireikus būtą galima greitai išeiti. Garinėje turi būti termometras. Vidinės pirties sienos iš medžio. Saunoje turi būti gera ventiliacija. Sauso oro pirtis tinka kūno švarai paIaikyti, grūdintis, darbingumui pagerinti ir poilsiui po fizinio ar įtempto protinio darbo ir pan. Po saunos sustiprėja raumenų jėga ir paprastai netenkama 0,5-1,5 kg masės.

Taigi suomiškos pirties svarbiausias veiksnys — temperatūros kaita. Karštas sausas vanotuvės oras (temperatūra 90-100 °C) ir šaltas baseino ar natūralaus vandens telkinio vanduo palankiai, kaip jau buvo minėta, veikia žmogaus organizmą. Dėl kontrastiško terminio pirties poveikio ne tik greičiau atsistato sveiko žmogaus organizmo funkcijos, bet ir sustiprėja kraujo apytakos ir kvėpavimo sistemos bei pagreitėja medžiagų apykaita. Turintiems nesveiką širdį tokios kontrastinės procedūros nerekomenduotinos. Sauna, kurioje oro temperatūra aukštesnė kaip 100°C, per mažas oro drėgnumas ir nepakankama ventiliacija, žalinga net sveikiems, jauniems ir fiziškai stipriems asmenims. Nesveiki, nesaikingai prisivaišinę žmonės, užuot atgavę žvalumą, energiją, pirtyje alina organizmą ir žaloja sveikatą.

Sveikiems žmonėms patartina naudotis sauna ne dažniau kaip 1-2 kartus per savaitę. Prieš kaitinantis būtina nusiprausti su muilu ir sausai nusišluostyti. Iš pradžių pasėdima ant žemutinės pakopos, o apsipratus galima palypėti vis aukščiau.

Būnant suomiškoje pirtyje, būtina stebėti savijautą. Pajutus silpnumą, galvos svaigimą, reikia išeiti iš vanotuvės (garinės), nes gali ištikti šilumos smūgis. Patartina, kad garinėje vienu metu būtų bent keli žmonės.

Garinėje rekomenduojama pabūti 2-3 kartus po 5-I2  minučių, darant 3-10 minučių pertraukas, per kurias patartina pamasažuoti kūną, išsimaudyti baseine ar duše, apsilieti iš pradžių vėsiu (16°C), vėliau — dar vėsesniu (5-8°C) vandeniu. Procedūrų trukmė priklauso nuo amžiaus, sveikatos, užsigrūdinimo. Po procedūrų pirtyje butina nusiprausti vėsiu vandeniu (po dušu) ir pailsėti šiltoje patalpoje 30-45 minutes, kad atsipalaiduotų raumenys.

Maudantis saunoje, negalima gerti alkoholinių gėrimų ir daug valgyti. Taip pat nepatartina eiti į pirtį labai nuvargus arba išalkus.

Vaikams sauna rekomenduojama tik nuo 3 metų. Jiems tiktų toks režimas: temperatūra 60-70°C, būti po 5 minutes ne daugiau kaip 2 ciklus.

Procedūros saunoje bus naudingos organizmui laikantis tokią patarimų (taisyklių).
Negalima eiti į sauną daug prisivalgius ar alkanam.
Prieš kaitinantis būtina apsiprausti po dušu ir sausai nusišluostyti.
Saunoje geriausiai atsigulti pasitiesus rankšluostį.
Saunoje neturi būti daug žmonių.
Pajutus pirmuosius nemalonius reiškinius (galvos svaigimą, silpnumą ir pan.), būtina išeiti iš saunos.
Išėjus atsivėsinti šaltu vandeniu.
Nerekomenduojama atsivėsinus grižti į sauną daugiau kaip 3 kartus.
Po saunos patartina atsigaivinti vėsiais nesvaiginamaisiais gėrimais: šalta arbata, vaisių sultimis, kefyru, vaisvandeniais.

Ištrauka iš V. Jasudėno ir I. Pikčiūno knygos „Pirtis ir sveikata“