Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcijos pirtyje
Aukštoje temperatūroje labai suintensyvėja širdies darbas. Širdis ir kraujagyslės gauna papildomą krūvį. Normaliomis sąlygomis, nesusijaudinus, širdis susitraukia vidutiniškai apie 70 kartų per minutę. Per vieną susitraukimą į kraujagysles (aortą) išstumiama apie 55-75 ml kraujo (sistolinis tūris), o per minutę — apie 3-6 l (minutinis tūris). Saunoje, kur temperatūra būna aukšta, padažnėja širdies susitraukimai, padidėja jų jėga ir ypač širdies sistolinis ir minutinis tūriai. Kuo temperatūra saunoje aukštesnė, tuo intensyviau dirba širdis. Kai oro temperatūra 70°C, sveikų treniruotų žmonių pulsas yra 110-120 kartų per minutę, mak-simalus (sistolinis) kraujo spaudimas padidėja, o minimalus (diastolinis) nepakinta arba sumažėja. Taigi širdies velklos rodikliai būna fiziologinės normos ribose, maždaug tokie, kaip ir dirbant vidutinio sunkumo fizinį darbą. Minėti pokyčiai trunka maždaug 10 minučių. Maudantis pirtyje ilgiau, širdis perkraunama ir jos darbas sutrinka: pulsas būna dažnesnis kaip 120 kartų per minutę, susilpnėja širdies susitraukimų jėga, mažėja sistolinis tūris. Širdis dirba jau ne taip efektyviai, jos raumuo mažiau gauna deguonies. Kraujui susitvenkus didžiajame apytakos rate, labai apkraunama dešinioji širdies pusė: dešinysis prieširdis ir skilvells. Žmogus junta širdies plakimą, gali atsirasti nemalonių jutimų širdies plote, sunkiau kvėpuoti. Kai temperatūra pirtyje yra apie 90-100°C, širdies darbo perkrovimo simptomai atsiranda tuoj pat įėjus į kaitinimosi patalpą. llgai būti pirtyje neleidžia ne aukšta tetnperatūra, bet sutrikęs širdies darbas. Būtina prisiminti, kad širdies funkcija pirtyje intensyvėja kitaip, negu dirbant fizinį darbą. Aukštoje temperatūroje labai išsiplečia odos kraujagyslės, suintensyvėja prakaito, riebalų liaukų veikla, kraujas kaupiasi odoje, vanduo intensyviai atiduodamas aplinkai. Vidaus organų kraujagyslės susitraukia, ten kraujotaka sulėtėja, organai mažiau aprūpinami maisto medžiagomis ir deguonimi. Kraujas iš vidaus organų, raumenų suteka į paviršinius kūno audinius: odą, paodį. Dirbant fizinį darbą,— atvirkščiai, pagerėja raumenų, vidaus organų (ir širdies) aprūpinimas krauju (širdies sistolinis, minutinis tūriai padidėja, pulsas padažnėja). Pirtyje širdis deguonies gauna mažiau dar ir dėl to, kad deguonies uždarame, įkaitusiame saunos ore nepakanka. Taigi širdis turi intensyviai dirbti nepalankiomis sąlygomis. Sveikų, treniruotų žmonių širdis pajėgia dirbti be sutrikimų, bet irgi iki tam tikro laiko. B. Pravosudovas ištyrė 30 praktiškai sveikų 25-35 metų asmenų, kurie maudėsi saunoje 90°C temperatūroje, kai oro drėgnumas 5-15%, ir nustatė, kad širdies veikla gerokai sutrinka. Pulsas po 10 maudymosi minučių buvo vidutiniškai 142 kartai per minutę, po 15 minučių— 158. Elektrokardiograma rodė blogesnį širdies raumens aprūpinimą deguonimi, raumens laidumo sutrikimus. Akivaizdus buvo kairiojo skilvelio perkrovimas. V. Sobolevskis, be minėtų pokyčių, dar nustatė širdies vainikinių kraujagyslių kraujo apytakos sutrikimūs. Abiem atvejais kraujospūdis buvo norrnalus, taip pat nebuvo jokių subjektyvių nusiskundimų. Šie tyrimai rodo, kad pokyčiai širdyje būna anksčiau negu kitur. Todėl reikia griežtai laikytis optimalaus rėžimo. Atsargiai turėtų elgtis vyresni, netreniruoti ar silpnesnės širdies asmenys. Jų širdies darbas intensyvėja, dažnėjant susitraukimams, pulsas būna iki 130-150 kartų per minutę. Tokie žmonės turėtų nesimaudyti aukštesnėje kaip 55-60°C temperatūroje, būti pirtyje trumpiau.
Priimant vandens procedūras, dėl žemos temperatūros poveikio kraujas organizme pasiskirsto priešingai: iš išorinių kūno audinių suteka į vidaus organus, raumenis. Pakinta širdies ritmas: minutinis tūris padidėja, padažnėjus susitraukimams, ir ypač nuo to, kad padidėja susitraukimų jėga, t. y. tūris (jis padidėja apie 1,5-2 ir daugiau kartų).
Po pirties dar kurį laiką širdis funkcionuoja intensyviau — 30-60 minučių. Tą laiką reikėtų skirti pasyviam poilsiui: pasėdėti šiltoje patalpoje, paskaityti, paklausyti muzikos. Nevertėtų gerti alkoholinių ir tonizuojančių gėrimų, kavos, sliprios arbatos.
Garinės pirtys labiau veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Drėgname ore organizmas daugiau įšyla, prakaituoja, suintensyvėja kraujotaka odoje ir paodyje. Širdis labiau apkraunama, būna dažnesnis pulsas ir didesnis kraujospūdis. Greičiau gali sutrikti širdies darbas, atsiranda nemalonių jutimų širdies plote, pablogėja bendra būklė, sunkiau kvėpuoti.
Kaitinantis pirtyje, kvėpavimas padažnėja ir pagilėja. Bet šiuo atveju dujų apykaita pakinta nedaug, tik labai suintensyvėja šilumos apykaita tarp organizmo ir plaučių. Įkvepiant karštą orą, organizmas šyla pro plaučius. Plaučiai yra sudaryti maždaug iš 750 mln. alveolių, o bendras jų paviršiaus plotas apie 60-120 m2. Kiekviena alveolė apraizgyta kraujo kapiliarų: Turint omeny dar ir tai, kad pro plaučius visas kraujas prateka maždaug per minutę, o sustiprėjus ir padažnėjus kvėpavimui,— dar greičau, organizmas, šiIdomas pro plaučius, įšyla gana stipriai. Kuo oras sausesnis, tuo organizmas labiau šyla pro plaučius. Pro odą labiau šildo drėgnas oras, kurio šiluminis Ialdumas didesnis. Įšilęs plaučiuose kraujas per keliolika sekundžių pasiekia vidaus organus ir sukelia malonų šilumos jutimą. Aukštesnėje pirties temperatūroje (90-100°C) išylama Iabai intensyviai, ir dėl to sutrinka termoreguliacija. Be to, aukštos temperatūros oras dirgina viršutinius kvėpavimo takus. Pro plaučius organizmas ir vėsinamas iškvepiant vandens garų prisotintą orą.
Medžiagų apykaita pirtyje
Maudantis pirtyje, suaktyvėja organizmo medžiagų, druskų ir ypač vandens apykaita. Vanduo su kitomis medžiagomis įeina į lastelių, audinių sudėtį. Veikiant aukštai pirties temperatūrai, daug vandens išsiskiria pro odą prakaituojant ir pro plaučius iškvepiant orą. Vidutinio svorio žmogus, besimaudydamas pirtyje, gali netekti iki 450-500 ml vandens. Organizmas palyginli nesunkiai prisitaiko prie tokios vandens netekties. Kartu su prakaitu iš organizmo pašalinami medžiagų apykaitos produktai — šlapalas, šlapimo ir pieno rūgštys, ketonai. Dėl to palengvėja inkstų darbas, organizmas geriau apsivalo nuo per savaitę susikaupusių šlakų. Taigi, skirtingai nuo maudymosi po dušu, vonioje, vandens telkiniuose, kai švarinama tik oda, saunoje apsivalo ir vidinė organizmo terpė. Daugiau netekus vandens, atsiranda neigiamų padarinių: didėja kraujo klampumas, lėtėja širdies funkcija, dehidratuojami audiniai. Pavyzdžiui, netekus ir daugiau vandens, blogėja darbingurnas, savijauta, mažėja raumenų jėga. Taip būna veikiant aukštai temperatūrai (90— 100°C), per ilgai kaitinantis. Labai intensyviai vanduo išsiskiria garinėje pirtyje, kur gausiau prakai-tuojama.
Kartu su prakaitu organizmas netenka daug druskų: natrio, chloro, kalio. Ši trumpalaikė druskų netektis nekenkia, nes druskos greitai atsistato geriant vandenį ir maitinantis. Tai treniruoja ir grūdina vandens bei druskų apykaitą organizme, stimuliuoja medžiagų apykaitą.
Baltymų apykaita, maudantis pirtyje, suintensyvėja. Baltymai — pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie įeina į ląstelių, audinių, fermentų, kai kurių hormonų sudėtį. Organizme nuolat vyksta baltymų apykaita: senos struktūros yra ir statomos naujos. Intensyviausiai atsinaujina kraujo plazmos baltymai maždaug per 10 parų, lėčiau kepenų — per 12-16, o hemoglobinas — maždaug per 40 dienų. Kuo greičiau yra senos, nefunkcionuojančios struktūros ir greičiau statomos naujos, tuo organizmas sveikesnis, atsparesnis kintantiems aplinkos velksniams. Ištirta, kad, maudantis pirtyje, kai yra optimali temperatūra ir kaitinimosi trukmė, kraujyje padaugėja azotinių medžiagų. Tai rodo, kad baltymai yra greičiau. Kartu kraujyje sumažėja amino rūgščių— pagrindinės statybinės medžiagos. Vadinasi, sintetinami nauji baltymai. Per aukštoje saunos temperatūroje (90-100°C) arba per ilgai kaitinantis, sutrinka baltymų apykaita, pakinta jos tipas. Baltymų struktūra suyra daugiau, negu susintetinama, organizmas alinamas. Kraujyje padaugėja irimo produktų: šlapalo, šlapimo rūgšties.
Aukštoje temperatūroje pakinta riebalų ir angliavandenių apykaita. Riebalai (lipidai) organizme yra energetinė medžiaga. Jų apykaita priklauso nuo daugelio salygų — vidaus sekrecijos liaukų veiklos, nervų sistemos, angliavandenių apykaitos. Sutrikus apykaitai, riebalai kaupiasi organizme (tunkama), daugėja cholesterino, atsiranda nuodingų organizmui ketonų. Įvairūs autoriai pateikia duomenis, kad, maudantis pirtyje, intensyvėja riebalų skilimas, mažėja lipidų, cholesterino koncentracija kraujyje. Padaugėjus cholesterino kraujyje, atsiranda aterosklerozė, organizmas greičiau sensta. Antra vertus, cholesterinas būtinas daugeliui gyvybės procesų, normaliai nervų sistemos veiklai. Maudantis pirtyje, reguliuojama cholesterino apykaita, taigi kartu pirtis yra profilaktinė priemonė nuo daugelio su ateroskleroze susijusių ligų, joje galima numesti nereikalingus kilogramus. Nustatyta, kad, maudantis 87°C saunoje 10 minučių, lipidų koncentracija kraujyje sumažėja nuo 615,4 iki 603,0 mg%.
Maudantis pirtyje, padidėja gliukozės koncentracija kraujyje. Tai energetinė medžiaga, ji būtina riebalų apykaitai, svarbus centrinės nervų sistemos energijos šaltinis. Nustatyta, kad pirtyje 70°C temperatūroje gliukozės koncentracija kraujyje padidėja 15-30 mg%. Maudantis pirtyje, kraujyje gerokai sumažėja (apie 5-8 mg%) pieno rūgšties, ketonų. Bet tai būna iki tam tikros ribos. Kai oro temperatūra 90-100°C, sutrinka riebalų ir angliavandenių apykaita. Ištirta, kad 100 °C temperatūroje kraujyje sumažėja gliukozės 11,6 mg%, padaugėja cholesterino (26,1 ing%) ir ketonu (2,12 mg%). Tai rodo, kad pakinta medžiagų apykaitos tipas, paspartėja ląstelių irimas.
Maudantis pirtyje, pakinta ir kraujo sudėtis. iki 70°C temperatūroje daugėja eritrocitų, leukocitų, hemoglobino. Organizmo audiniai geriau aprūpinami deguonimi, suaktyvinama apsauginė funkcija. Didelis pirties poveikis kraujo krešėjimui. Nustatyta, kad kraujo krešėjimas padidėja nuo pervargimo, įvairių neigiamų emocijų, per aukštos temperatūros. Tai atsimintina vyresnio amžiaus žmonėms.
Daugeliui biocheminių procesų, medžiagų apykaitai organizme normaliai vykti būtina šarmų ir rūgščių pusiausvyra, t. y. neutrali kraujo reakcija. Organizme susikaupus daugiau rūgščių produktų, pakinta medziagų apykaita, procesų eiga, sveikata pablogėja. Taip būna valgant daug rūgščių turintį maistą (mėsą — amino rūgštys, gyvulinius riebalus— riebalinės rūgštys), nuo sunkaus fizinio darbo (kraujyje ir raumenyse kaupiasi pieno rūgštis), sergant kai kuriomis ligomis. Maudymasis pirtyje mažina rūgščių kaupimąsi ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Gausiai prakailuojant, iš organizmo pasišalina daug rūgščių medžiagų apykaitos produktų (šlapimo, pieno rūgštys ir kt.). Negerai, kai organizme susikaupia ir per daug šarmų. Pirtyje labai suintensyvėja kvėpavimas, ir pro plaučius pašalinama daug anglies dioksido, todėl sumažėja kraujo šarmingumas.
Centrinės nervų sistemos funkcija pirtyje
Sudėtinga centrinės nervų sistemos reakcija į maudymąsi pirtyje. Šiluma maloniai veikia visą kūną. Labiau įšylant vidaus organams, pagerėja jų veikla. Ne veltui liaudyje sakoma: „Kur šiluma, ten ir gėris". Šilumoje sumažėja dirglumas, pagerėja miegas, išnyksta emocinė įtampa. Sakoma, kad pirtyje paliekama ir bloga nuotaika. Centrinės nervų sistemos veikla susijusi su jaudinimu ir slopinimu. Kai tarp šių procesų yra pusiausvyra, esti geras darbingumas, gerai prisitaikoma prie kintančių sąlygų. Nervinių procesų pusiausvyra ir paslankumas dažniausiai sutrinka dėl neigiamų emocijų, protinio bei fizinio nuovargio. Tuomet susilpnėja slopinimas ir sustiprėja jaudinimas. Žmonės darosi dirglesni, pablogėja nuotaika, mažėja darbingumas, sutrinka miegas.
Pirtis — gera priemonė blogai nuotaikai ir protiniam nuovargiui pašalinti. Joje, suaktyvėjus įvairioms organizmo funkcijoms, smegenys geriau aprūpinamos krauju, deguonimi, maisto medžiagornis. Be to, nauja aplinka, kontrastinga temperatūra receptoriais skatina centrinės nervų sistemos funkciją. Normalizuojasi ir pasidaro stabili jaudinimo bei sIopinimo pusiausvyra, atsistato jų paslankumas. Pagerėja dėmesys, atmintis, protinis darbingumas. Sakoma, kad mintis subręsta maloniai ilsintis. Estų mokslininkai P. Suija ir E. Lanė ištyrė 837 žmones, reguliariai (kartą per savaitę) besilankančius pirtyje, ir nustatė, kad po pirties 98% jų jautėsi daug žvaliau, 94% — buvo geresnė bendra savijauta, 85% — pagerėjo nuotaika, 81 % — miegojo ramiau ir giliau. lš besimaudančiųjų pirtyje nemaža dalis save laikė ligoniais - iš viso 213 (25,4%). Iš tirtųjų hipertonija sirgo 5,6%, stenokardija — 3,3%, periferinės nervų sistemos bei judamojo aparato ligomis — 10,6%. Tai rodo, kad saikingas maudymasis pirtyje, griežtai laikantis rėžimo, nekenkia net sergančiam.
Testais ištirta, kad po pirties pagreitėja mąstymas, Be abejo, toks teigiamas maudymosi pirtyje poveikis esti tik tuomet, kai žmogus protiškai nepervargęs, neišsekusi centrinė nervų sistema. Priešingu alveju, pirtis, būdama stiprus dirgiklis, gali neatstatyti funkcijos, o atvirkščiai, dar labiau ją sutrikdyti.
Centrinės nervų sistemos veikla susijusi su vegetacine nervų sistema bei vidaus sekrecijos liaukomis. Vegetacinė nervų sistema susideda iš dviejų dalių: simpatinės, kuri pagreitina fiziologinius procesus (pulsą, kvėpavimą, medžiagų apykaitą ir kt.), ir parasimpatinės. Maudantis iš pradžių vyrauja parasinapatinės nervų sistemos tonusas, šiek tiek pažemėja kūno temperatura, retėja pulsas ir kvėpavimas, nervų sistemoje stiprėja slopinimas (nusiraminimas, mieguistumas). Po kelių minučią pradeda vyrauti simpatinės nervų sistemos tonusas, visi procesai suaktyvėja. Nustatytas tiesinis ryšys tarp saunos temperatūros bei kaitinimosi trukmės ir simpatinės nervų sistemos jaudinimo. Peržengus ribą, organizmo potencinės jėgos išsenka, gali sutrikti funkcijos. Po pirties vėl pradeda vyrauti parasimpatinės nervų sistemos tonusas, kurio maksimumas būna maždaug po 60 minučių.
Nuo maudymosi kinta ir vidaus sekrecijos liaukų veikla. Sudėtingai persitvarko jų veikla ir medžiagų apykaita. Posmegeninė liauka (hipofizė) išskiria daugiau hormonų, kurie savo ruožtu skatina antinksčių veiklą. Daugiau energijos gaunama iš baltymų ir riebalų, o ne iš angliavandenių, kaip yra normaliomis sąlygomis. Energiją gaminant iš baltymų, jų yra daugiau. Organizmui tai nenaudinga. Kadangi nėra aktyvios fizinės veiklos, sulėtėja angliavandenių apykaita, inkstų veikla. Mažiau gaminama skydliaukės hormono tiroksino, todėl lėtėja dujų apykaita ląstelese. Tokie trumpalaikiai persitvarkymai organizmui naudingi: stiprėja sveikata, mažėja alerginių, uždegiminių reakcijų. Atsistatymo procesai ypač suaktyvėja po pirties, kai pradeda vyrauti parasimpatinės nervų sistemos tonusas. Tai savo ruožtu veikia centrinę nervų sistemą, ir dėl to, kaip buvo minėta, pagerėja bendra savijauta, nuotaika, miegas, darbingumas. Dauguma autorių nurodo, kad tokį teigiamą poveikį turi 48-62°C temperatūra. Aukštesnė temperatūra dirgina simpatinę nervų sistemą. Smarkiau dirba širdis, daugelyje vietų susiaurėja kraujagyslės, padidėja kraujospūdis, mažėja gliukozės ir daugėja cholesierino, ketorm kraujyje. Maudytis pirtyje vertėtų visiems sveikiems, taip pat sergantiems kai kuriomis ligomis asmenims. Sveikas žmogus turėtų maudytis joje kas savaitę. Pėrimosi patalpoje buvimo trukmę ir temperatūrą turėtų kie-vienas pasirinkti pagal individualias savybes, kad nepajustų galvos svaigimo, silpnumo, širdies plakimo, per daug neprakaituotų. Po 5-7 minučių kaitinimosi reiktų atsivėsinti baseine arba po vėsiu dušu. Kaitinimosi ir atsivėsinimo laikotarpių turėtų būti ne daugiau kaip 2-3. Vertėtų kategoriškai drausti vartoti prieš maudantis alkoholinius gėrimus ir gausiai vaišintis. Maudytis pityje tinka praėjus kelioms valandoms po lengvo valgymo, o pailsėjus po pirties galima atsigaivinti vėsiais gėrimais: vaisių sultimis, vaisvandeniais. Nevartotini stimuliuojantys gėrimai: kava, stipri arbata. Po maudymosi vertėtų 30-40 minučių ramiai pailsėti, paskaityti, pasiklausyti muzikos, pažiūrėti televizorių, pavaikštinėti ar pasėdėti.
Maudytis pirtyje (ir saunoje) vertėtų ir sergantiems kai kuriomis ligomis. Pirtis rekomenduotina sergant funkcinėmis kepenų, skrandžio, žarnyno ligomis, sutrikus periferinei kraujotakai, sergant lėtinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Sauna turėtų naudotis sergantieji funkcinėmis nervų sistemos ligomis, sutrikus miegui, medžiagų apykaitai (nutukus). Maudytis pirtyje galėtų daugelis sergančiųjų lėtinėmis ligomis, tik vertėtų griežčiau laikytis higienos rėžimo ir pasitarti su gydytoju.
Nepatartina maudytis pirtyje sergant ūminėrnis ligomis, kai yra kraujotakos nepakankamumas, padidėjusi skyditaukės funkcija ir kt.
Maudymasis pirtyje stiprina sveikatą, gerina savijautą, suteikia žvalumo, pašalina nuovargi.
Ištrauka iš V. Jasudėno ir I. Pikčiūno knygos „Pirtis ir sveikata“
