Dūmtraukis
Pirties krosniai reikia dūmtraukio, kurį geriausia statyti ant atskiro pamato. Jei prie to paties dūmtraukio prijungiamas katilas skalbiniams šutinti, dūmtraukį ir kūryklą katilui geriausia statyti priepirtyje. Dūmtraukio sienelės mūrijamos pusės plytos storio. Iki lubų dūmtraukį galima mūryti vien su molio skiediniu,o virš Iubų ir stogo jį reikia mūryti su kalkių, sudėtiniu arba cemento skiediniu. Dūmtraukio siūlės iš vidaus reikia švariai užtepti molio skiediniu. Dūmtraukio tinkuoti iš oro nereikia; geriau jo, kaip ir krosnies, siūles užtepti cemento skiediniu.
Vandens šildymas
Senoviškose pirtyse nebuvo patogaus įrengimo vandeniui šildyti. Jį šildydavo pakuroje (šalia malkų) pastatomuose puoduose. Taip pat vanduo būdavo šildomas į statinę arba kubilą įleidžiant krosnyje įkaitintus akmenis. Taip vandenį šlidyti būdavo varginga ir todėl nedaug jo teprišildydavo. Negana to, kad senoviškoje pirtyje būdavo smalkių, žmoniškai nusiplauti visiems vandens neužtekdavo. Vienam žmogui gerai nusiplauti šilto vandens reikia apie 3-4 kibirus. Šalto vandens naudojama dvigubai ir net trigubai daugiau.
Svarbu pasidaryti pirtyje tokį vandens šildymo įrenginį, kuris būtų nebrangus, neikvotų atskirai malkų ir nereikalautų nuolatinės žmogaus priežiūros. Paprasčiausia vandenį sušildyti galima vienlinko arba sulankstyto geležinio vamzdžio (gyvatuko) pagalba. Vienlinkio vamzdžio vienas galas įmūrijamas pakuroje malkų viršuje, o antras (atviras) pritvirtinamas statinėje arha kubile. Sulankstyto vamzdžio abu atviri galai pritvirtinami inde, o jo vidurys įmūrijamas pakuroje. Pakuroje įkaitintame vamzdyje vanduo sušyla ir grįžta į statinę. Tuo būdu vanduo bėga (cirkuliuoja), kol sušyla visame inde. Sulankstytas vamzdis, turintis didesnį šildomąjį paviršių, vandenį sušildo greičiau negu vienlinkas. Geležinį vamzdį sulenkti nesunku, pripylus jį smėlio ir pakaitinus. Sulankstymui imamas vieno colio storio vamzdis, o vienlinkas - 2-3 colių storio. Sulankstytas ar vienlinkas vamzdis turi būti taip įtaisytas, kad vandenį iš indo išsėmus ar išleidus, vamzdyje jo neliktų. Tam tikslui vamzdžio galas (arba galai) turi turėti patinkimą į vandens indo pusę. Ypač rūpestingai reikia pritvirtinti vamzdžio galus, kurie įleidžiami į siatinę arha kubilą.
