Turkijos bendrosios pirtys - didžiuliai akmeniniai pastatai aukštais kupolais, pro kuriuos patenka šviesa ir grynas oras; pastatai išpuošti marmuro kolonomis, veikia daugybė  fontanų. Lankytojai gauna specialų medinį apavą, nes basomis ant įkaitusių marmuro grindų jokiu būdu neištvertų.

Atskirai reikia papasakoti apie masažą. Pirtininkas masažistas iš pradžių švelniai, o po to iki skausmo ištrina kūna ir išplaka (dažniausiai skaudančias vietas) didžiule iš šiurkščiausios vilnos numegzta kumštine pirštine. Tai tik "apšilimas". O kai lankytojas atsipalaiduoja ir sanariai "suminkštėja", prasideda tikrasis masažas. Naujokui tai tikra kankynė. Štai  masažistas mikliai griebia pėdą ir ima lankstyti koją per visus sąnarius, o paskui netikėtai užšoka ant masažuojamojo menčių ir keliais nušliaužia per visą muiluotą nugarą.

Pirmosiomis minutėmis lankytojas, aplamdytas ir įsitempęs, tegalvoja tik viena: dabar tai jau tikrai sulaužys šonkaulius arba išsukinės sąnarius. Bet pamažu nurimsta ir atsipalaiduoja. O masažistas jau iki skausmo spaudinėja sąnarius ir maigo raumenis, vis apipildamas kūną karštu vandeniu. Baigęs padeda atsistoti ir prilaikydamas nuveda prie čiužinio - lankytojas turi išsimiegoti kiek nori. O atsibudęs išgeria stiprios arbatos ar kavos ir, pavilgydamas limonadu, suvalgo šerbetą...