Japonijoje pirtis - ne tik higienos priemonė; kaip ir senovės Romos termos, ji - susitikimų, pokalbių, polisio vieta. Visuomeninėse pirtyse dažnai veikia restoranai, kino salės, skaityklos. Japonai, turėdami namuose vonias ir pirtį - statinę (ofuro), vis dėlto mielai lanko savo kvartalo visuomenines pirtis (sento). Apsukrūs politikai naudoja pirtį kaip "tribūną" rinkiminių kampanijų metu: jie keletą kartų per dieną ateina pasikalbėti su žmonėmis, propaguoja savo politinę platformą.
Japonų pirties procedūros nepalyginamos su jokia kita pirtimi: tai pasyvus buvimas labai karšto vandens pripildytame inde, kuriame europietis neištvertų. Tas indas (ofuro)- medinė statinė su specialiais suolais. Joje gali iškęsti tik sveiki žmonės: po 8-10 min. pulsas padažnėja iki 140 ir daugiau tvinksnių per minutę. Tačiau japonų medikai mano, kad tokių trumpalaikių (4 min.) seansų dėka šalyje nedaug sergančių širdies ligomis ir reumatizmu.
Beveik kiekvienoje japoniškoje pirtyje yra sodas, akvariumai, tropinių augalų gėlynai čia gera ilsėtis, bemat pasitaiso nuotaika. Kai šalta, pirtyse galima pasišildyti. O per karščius, išėjus iš pirties, mėgaujiesi vėsa ir jautiesi pažvalėjęs. Sento - tai kambarys, padalintas į keletą didelių kabinų. Prausykloje įrengtas baseinas su nutekamuoju vandeniu, kurio temperatūra siekia 50°C.  Japonas sėdi baseine 30-40 min, paskui, įsitaisęs ant grindų greta baseino, šiurkščiu rankšluosčiu ar specialia plaušine išsitrina visą kūną. Po tokio masažo vėl šoka į baseiną. Tuo pirties procedūros ir baigiasi.
Japonijoje yra ir pjuvenų "pirčių". Statinė pripilama pjuvenų, ir tokios "pirties" mėgėjai, įsikasę jose iki kaklo, kenčia 8-12 min. Iki 50-55°C pašildytos pjuvenos skleidžia malonų aromatą ir gerai sugeria prakaitą.